Darbdavys, investuodamas į darbuotoją, keldamas jo kvalifikaciją ir taip didindamas jo paklausą darbo rinkoje, turi teisę tikėtis, kad sąžiningas darbuotojas tęs darbo santykius ir taip kompensuos darbdavio patirtas išlaidas. Deja, dažnai toks papildomas kompetencijas įgavęs darbuotojas palieka darbo vietą. Šiame straipsnyje aptarsime kada ir kokios mokymo išlaidos gali būti išreikalautos iš atleidžiamo darbuotojo.
1. Mokymo išlaidų atlyginimo reglamentavimas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė šalims sulygti, kad kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu šalių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo sąlygų, apibrėžiančių jų teises ir pareigas, susijusias su darbuotojo mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir pan., finansavimu, tačiau tokia pareiga nurodyta Vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbuotojas, pasirašydamas šį dokumentą, prisiima įsipareigojimą tokias išlaidas atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-36/2006).
2. Sąlygos mokymo išlaidų atlyginimui. Tam, kad darbdavys galėtų išsireikalauti iš darbuotojo išlaidas mokymui, kvalifikacijos kėlimui ar stažuotėmis, keliamos šios sąlygos:
– darbuotojo pareiga atlyginti mokymo išlaidas privalo būti įtvirtinta darbo sutartyje.
– išlaidos gali būti išreikalautos už vienerius metus nuo darbo sutarties nutraukimo (jei kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip). Vienerių darbo metų kalendorinis terminas yra praėjęs laikotarpis ir skaičiuojamas atgal, pradedant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.
– darbuotojas turi palikti darbo vietą be svarbių priežasčių, t.y. darbo sutartis nutraukiama kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (DK 136 str. 3 d. 1 p.); kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str., 136 str. 3 d. 2 p.); darbuotojo prašymu be svarbios priežasties (DK 127 str. 1d.).
Jeigu darbuotojo netenkina jo darbo užmokestis, jam pasiūlytos geresnės darbo sutarties sąlygos pas kitą darbdavį ar pan., tai neeliminuoja jo įsipareigojimo atlyginti darbdaviui mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir stažuočių išlaidas.
3. Kokios išlaidos gali būti išreikalautos? Prie tokių išlaidų priskirtinos išlaidos seminarams, kvalifikacijos kėlimo kursams, papildomiems mokymams, aukštosios mokyklos įmokų mokėjimas ir t.t. Darbo sutartyje šalys neprivalo detalizuoti, kokias konkrečiai ir kokio dydžio mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių išlaidas darbuotojas turės atlyginti darbo sutarties nutraukimo jo pareiškimu be svarbios priežasties atveju, t.y. įstatymų leidėjas nenustatė tokios pareigos darbo sutartį sudarančioms šalims, tik apribojo darbdavio turėtą ir darbo sutartyje sulygtą išlaidų išieškojimą konkrečiu vienerių metų terminu.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 1 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose. Įpareigojimas darbdaviui savo lėšomis apmokyti darbuotojus, dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, susijęs su darbdavio įpareigojimu sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, bet ne išmokyti tam tikros profesijos ar specialybės. Dėl šios priežasties tokios išlaidos iš darbuotojo negalės būti išreikalautos. DK taip pat nenumato galimybės kompensuoti darbdaviui su darbuotojo tarnybine komandiruote vykdyti darbo funkcijas susijusių išlaidų.
Darbuotojas privalo domėtis mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir stažuočių kaina ir elgtis protingai, atidžiai ir rūpestingai. Jis turi įvertinti darbdavio investicijas ir numatyti, kad nutraukiant darbo sutartį be svarbių priežasčių vienerių metų išlaidas kvalifikacijos kėlimui, neatsižvelgiant į mokymų kainą, privalės padengti.