Daug keliaujantys verslininkai, kurie bent trumpam palieka savo verslą, juridiniai bei fiziniai asmenys savo santykiuose su kitais asmenimis dažnai susimąsto, kas atliks būtinus veiksmus jiems išvykus ar bus tinkamai pasirūpinta verslu, kokį dokumentą sudaryti, kad kitas asmuo turėtų teisę atlikti visus teisinius veiksmus susijusius su verslu. Patirtis rodo, jog apie įgaliojimus verslininkai žino, tačiau sąvoka „prokūra“ daugeliui dar naujiena. Pamėginkim pasiaiškinti kas yra įgaliojimas ir kas yra prokūra.

Įgaliojimas

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau vadinama CK) 2.137str numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.

Įgaliojimo rūšys gali būti: 1. vienkartinis (1 konkrečiam veiksmui atlikti- pvz.: paimti darbo užmokestį, sudaryti žemės nuomos mokestį); 2.specialus (atlikti tam tikros rūšies veiksmams per tam tikrą laikotarpį); 3.bendrasis ar generalinis  įgaliojimas (sudaryti įvairius sandorius, atlikti įvairius teisinius veiksmus).

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 str. 1 d. 2 p. fizinio asmens išduotas įgaliojimas atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, privalo būti patvirtintas notarine tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka

1. Turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai:

1.1) Įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;
1.2) Įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;
1.3) Įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

2. Notaro patvirtintiems prilyginami:

2.1) Karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
2.2) Asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;
2.3) Asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

Įstaigų įgaliojimų antraštinė dalis įforminama pagal dokumentų rengimo taisykles ir rekvizitai išdėstomi kaip kituose siunčiamuose dokumentuose: herbas arba prekių ženklas, dokumento sudarytojo pavadinimas, įstaigos duomenys, dokumento pavadinimas, datą (gali būti ir registracijos numeris), adresatas. Taip pat rašomi ir asmenų įgaliojimai, tik čia įgaliotoją (asmenį) galima rašyti ne formaliai standartiškai, o kilmininko linksniu: Vardenio Pavardenio… / Įgaliojimas arba individualių įgaliojimų antraštinė dalis gali būti laisvos formos – turėti tik dokumento pavadinimą.

Tekstas paprastai pradedamas veiksmažodžiu Įgalioju. Po jo įvardijamas asmuo, kuriam įgaliojimas duodamas – rašomas jo darbas ir pareigos, vardas ir pavardė (gali būti ir gyvenamoji vieta); nurodomi paso duomenys. Toliau rašoma, ką tas asmuo įgaliojamas daryti. Jei antraštinėje dalyje įgaliotojas nepasakytas, tekstas pradedamas įvardžiu Aš ir įgaliotojas įterpiamas tarp įvardžio ir veiksmažodžio įgalioju, pvz.: Aš, Vardenis Pavardenis, įgalioju… Įstaigų įgaliojimą galima rašyti neveikiamąja forma, pvz.: Vardenis Pavardenis (nurodoma gyvenamoji vieta, paso duomenys) Įgaliojamas…

Asmeninį įgaliojimą pasirašo įgaliojantis asmuo ( parašas vardas ir pavardė), įstaigos įgaliojimą – jos vadovas.

Savo darbuotojų ir vidaus reikalams išduotus įgaliojimus parašu ir antspaudu gali tvirtinti atsakingas įstaigos pareigūnas. Tvirtinimo žodžiai turėtų būti:  Vardaičio Pavardaičio parašą tvirtinu arba tiesiog Tvirtinu.

Įgaliojimas tvirtinamas pagrindiniu įstaigos antspaudu. Bendresnio pobūdžio ir svarbesnius įgaliojimus tvirtina notaras.

Įgaliojimas yra susietas su galiojimo terminu. Jis negali būti ilgesnis nei 3metai. Jei terminas nenurodomas, tai jis galioja 1 metus nuo sudarymo dienos. Įgaliojimas, praėjus tam tikram laikui, pasibaigia, bet gali pasibaigti ir anksčiau, pvz. vienkartiniai įgaliojimai. Dažnai įgaliojimai sudaromi susitarimo pagrindu, todėl gali baigtis atsisakius įgaliojimo. Atsisakymo nuo įgaliojimo teisė neapribojama jokiais motyvais, t.y. gali atsisakyti tiek įgaliotinis, tiek įgaliotojas. Pasibaigus įgaliojimui įgaliotojas turi pranešti įgaliotiniui ir tretiesiems asmenims kuriuos tai liečia.

Tais atvejais, kai įgaliojimas yra išduotas ne Lietuvos Respublikoje, būtina žinoti, kad įgaliojimo formai yra taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė. Tačiau įgaliojimo terminas (jeigu jis nenurodytas įgaliojime), atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė ir atsakomybė tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę (CK 1.40 str.).

Prokūra

Pats žodis prokūra kilęs iš lotyniško procuro – rūpinuosi, užtikrinu  pavaduoju, tam tikras įstatymo aptartas įgaliojimas atstovauti įmonei, sudarinėti jos vardu sandėrius – nauja įgaliojimo rūšis, taikoma pelno siekiančių įmonių veikloje.

Tai įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu (CK 2.176 straipsnio 1 dalis), bei atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. Prokuristas – asmuo, kuriam išduota prokūra.

Ši pas mus dar plačiai nepaplitusi teisinė sąvoka atėjo iš ES, kurios valstybėse prokuristai – įprastas reiškinys. Kadangi mūsų teisės aktai pritaikomi prie Sąjungos dokumentų, todėl ir mūsų Civiliniame kodekse atsirado kalba apie prokūrą, o procuratio reiškia atstovavimą.

Prokūrą išduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Prokūra gali būti išduodama keliems asmenims (bendroji prokūra). Tokiu atveju visi prokuristai privalo veikti kartu.

Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą. Prokūra turi būti įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.

Prokūra yra specifinė įgaliojimo rūšis, kuri:
1. išduodama tik verslininko – juridinio asmens arba fizinio asmens – vardu,
2. išduodama tik fiziniam asmeniui, dažniausiai juridinio asmens darbuotojui (prokuristui),
3. taikoma tik verslo santykiams bei atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.

Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti šių veiksmų:
1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį;
2) pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją;
3) skelbti atstovaujamojo bankrotą;
4) duoti prokūrą;
5) priimti į įmonę dalininkus;
6) perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.

Prokūra pasibaigia, kai:
1) atstovaujamasis ją atšaukia;
2) prokuristas jos atsisako;
3) atstovaujamajam iškelta bankroto byla;
4) likviduojamas ar reorganizuojamas išdavęs prokūrą juridinis asmuo;
5) prokuristas miręs.

Atstovaujamasis gali pavesti savo darbuotojams atlikti veiksmus, kurie tam tikroje verslo srityje yra kasdieniai ir įprastiniai, neišduodamas prokūros.

Gyvenime, matyt, bus reikalingi ir įgaliojimai, ir prokūra. Nors dokumentai bus sudaryti teisingai, svarbiausia yra atstovo ir atstovaujančiojo tarpusavio santykiai, ar jie yra sąžiningi, ar gerbia vienas kito interesus, pasitiki vienas kitu.