Komercinės paslaptys, bendrovės klientų sąrašai, veiklos planai ir panaši informacija XXI amžiuje yra ypač vertinga. Tokius duomenis atskleidus konkuruojančioms kompanijoms, iš informacijos gaunama nauda gali būti prarasta visam laikui. Siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją ir taip užtikrinti bendrovės konkurencinį pranašumą, rekomenduojama su darbuotojais sudaryti konfidencialumo susitarimus. Draudimas skleisti konfidencialią informaciją gali būti įtvirtintas darbo sutartyje arba atskirame susitarime, kuris galios ir nutrūkus darbo santykiams.
Šiame straipsnyje aptarsime konfidencialumo susitarimo elementus bei atsakomybės už konfidencialios informacijos skleidimą reglamentavimą.
Konfidencialios informacijos samprata.
Konfidencialumo pareigos darbo teisės aktai detaliai nereglamentuoja, tik LR darbo kodekso 235 str. 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad komercinės paslapties atskleidimas gali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Civiliniame kodekse taip pat nėra išsamaus konfidencialios informacijos apibrėžimo. Pasirašant konfidencialumo susitarimą su darbuotoju, reikia tiksliai apibrėžti informacijos pobūdį ir kriterijus, kuriais remiantis ji pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Tam, jog informacija būtų pripažinta komercine paslaptimi, ji turi atitikti bendrovės nustatytus požymius, tačiau neprivalo būti išreikšta objektyvia forma. Tai gali būti bet kokia informacija, turinti komercinę naudą, susijusi su bendrovės gamybine, ūkine, prekybine veikla, mokslo ir technikos laimėjimais, finansų, valdymo ar organizavimo ypatumais, dėl kurios slaptumo išsaugojimo bendrovė imasi aktyvių veiksmų. Bendrovėje gali būti sudarytas atskiras konfidencialios informacijos sąrašas, kuriame duomenys gali būti apibrėžti ne tik turinio atžvilgiu, bet ir pagal kitus kriterijus – informacijos laikmenos, informacijos paskirties, informacijos gavimo būdo ir pan. Su patvirtintu konfidencialios informacijos sąrašu turi būti pasirašytinai supažindintas kiekvienas darbuotojas, kuriam šie duomenys gali būti žinomi atliekant pavestas darbo funkcijas.
Konfidencialumo pareigos pažeidimas.
Konfidencialumo susitarime turėtų būti įtvirtintas veiksmų, kurie gali pažeisti konfidencialumo pareigą sąrašas. Konfidencialumo pareigos pažeidimu paprastai laikytini darbuotojo veiksmai, kuriais darbuotojas susipažįsta su bendrovės komercinėmis paslaptimis neturėdamas tam leidimo, žinodamas bendrovės komercines paslaptis, jas atskleidžia ar perleidžia kitiems bendrovės darbuotojams ar tretiesiems asmenims, žinodamas bendrovės komercines paslaptis, jas paviešina (atskleidžia neapibrėžtam subjektų ratui) ir dėl šių priežasčių informacija praranda komercinėms paslaptims keliamus požymius. Siekiant efektyvios bendrovės komercinių paslapčių apsaugos, konfidencialumo sutartyse tikslinga nustatyti aktyvią pareigą imtis visų priemonių, kad informacija, kuriai suteiktas komercinės paslapties statusas, nebūtų atskleista kitiems asmenims.
Atsakomybė už konfidencialumo susitarimo pažeidimą
Drausminės atsakomybės taikymas. Už konfidencialumo pareigos pažeidimą darbuotojas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Toks darbo pareigų pažeidimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau netiesioginių įrodymų jų pakankamumo prasme turi būti pateikta tiek, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių darbo drausmės pažeidimo fakto buvimu. Įrodinėjant paslapties atskleidimo arba pranešimo detalias aplinkybes, neturi reikšmės tai, kad nenustatyta konfidencialumo pareigos pažeidimo padarymo tikslaus laiko, vietos, būdo ir pan. Išvadą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo darbdavys gali padaryti kompleksiškai atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visetą.
Civilinės atsakomybės taikymas. Civilinio kodekso 1.116 str. 3 d. nustato, jog asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Taigi, tuo atveju, jei darbdavys dėl konfidencialios informacijos paviešinimo patirtų nuostolių (jais laikomi paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos), darbuotojui gali būti taikoma ir materialinė atsakomybė. Konfidencialumo sutartyje derėtų įvardyti aiškią piniginę baudą, kuri bus laikoma minimaliais bendrovės nuostoliais susitarimo pažeidimo atveju ir kurią turės sumokėti darbuotojas, pažeidęs konfidencialumo pareigą. Nustatant baudos dydį, privalu nepažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant atsakomybę bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų atvejais nėra skirtumo, ar darbuotojas bendrovės komercinę paslaptį perleido kitam bendrovės darbuotojui, ar tretiesiems asmenims.
Baudžiamosios atsakomybės taikymas
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už komercinį šnipinėjimą (210 straipsnis) ar komercinės paslapties atskleidimą (211 straipsnis), jeigu darbuotojas tokiais savo veiksmais darbdaviui padaro didelę turtinę žalą (viršijančią 150 MGL). Deja, kadangi komercinio šnipinėjimo ir komercinės paslapties atskleidimo sudėtims būtinas subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, praktikoje labai sunku įrodyti, kad asmuo tai suprato ir norėjo taip veikti, todėl tokių bylų pasitaiko itin retai.
Taigi, konfidencialumo susitarimas, kuriame tiksliai apibrėžiama, kokia informacija bendrovėje priskiriama konfidencialiai, kas yra laikoma konfidencialumo pareigos pažeidimu ir nustatomos adekvačios baudos už šios pareigos pažeidimą, gali būti naudojamas kaip efektyvus instrumentas, užkertantis kelią darbuotojams nesąžiningai naudoti bendrovėje įgytas vertingas žinias.